Kas buvo, pražuvo

Bet vistik kokia keista žmogaus prigimtis. Gali metų metus gyventi ir neįvertinti ką turi, tačiau vos tik prarandi, norisi žūtbūt susigrąžinti. Ne, tai ne meilės istorija, tačiau neabejoju, kad kone kiekvienas galėtų papasakoti panašaus siužeto istorijų iš savo gyvenimo apie prarastus mylimuosius ir bandymus juos susigrąžinti.

Šį kartą istorija apie kvepalus. Nežinau kaip jūs, tačiau aš nusprendžiu kuo šiandien kvėpinsiuos pagal vienintelį kriterijų - nuotaiką. Aš griežtai neskirstau savo kvepalų į dieninius ir vakarinius, tačiau natūraliai nuotaika einant vakare į vyninę skiriasi nuo nuotaikos einant ryte į darbą. Tačiau būna dienų, kai niekaip negaliu nuspręsti arba tiesiog tingiu galvoti kaip noriu tądien kvepėti. Todėl savo kvepalų garderobe turiu kvepalus, kuriuos vadinu "budinčiais": mielus, mėgstamus, tinkančius bet kokioje situacijoje. Jie paprastai stovi kur nors lengvai pasiekiamoje vietoje, kad pakeliui link durų nesusimąstant galėčiau pasikvėpinti.

Toks kvapas prieš keletą metų man buvo Giorgio Armani Sensi. Tai skaidrus, ramus ir šiltas, jausmingas ir jaukus, moteriškai elegantiškas kvapas. (Sensi sukurtas parfumerio Alberto Morillas 2002 metais, oficialios natos: vėlyvoji citrina, antilinė akacija, jazminaičiai, miežiai, brazilinės dalbergijos mediena ir stirako derva.) Jei galėčiau jį palyginti su daiktu, jis būtų minkštas plonytis gelsvai smėlinės spalvos kašmyrinis megztinis. Besikvėpinant juo, sulaukdavau daugybės komplimentų nuo įvairiausių žmonių - pradedant rentgeno kabineto darbuotoja ir baigiant nepažįstamais vyriškiais gatvėje.

Šią žiemą jį vėl netikėtai prisiminiau, tačiau užsukusi į parfumerijos parduotuvę sužinojau, kad jo jau gerus metus nebegamina ir viskas iki paskutinio buteliuko Lietuvoje parduota. Tada ir prasidėjo mano "apsėdimas". Kai žinai, kad negali lengvai gauti, norisi dar labiau, mintyse imi kone idealizuoti ir imiesi bet kokių priemonių tikslui pasiekti. (Šia žmonių savybe itin dažnai naudojasi prekybininkai.) Tačiau, laimei, yra internetinės išparduotuvės ir ebay. Po kone mėnesį trukusių geriausios kainos paieškų, sekimų, stebėjimų ir nesibaigiančių dvejonių ("Kažin kodėl taip pigiai, gal neoriginalas?", "Pirkti mažesnį pigiau, ar šiek tiek brangiau bet didesnį?" ir t.t.) galiausiai mano išsvajotieji kvepalai atvyko.

Vos papurškusi, supratau, kad kvapas išties fantastiškas. O taip pat - kad galėčiau gyventi ir be jo. Turbūt panašiai baigiasi ir dauguma aukščiau minėtųjų meilės istorijų.

Alexander McQueen R.I.P.

Vos prieš porą dienų žiūrėjau McQueen'o kūrinius iš naujosios kolekcijos su baugokais toteminiais baubukais ir žavėjausi kokią nežabotą fantaziją turi šis dizaineris. Kas nematė jo kolekcijų pristatymų, būtinai rekomenduoju pažiūrėti - rūbai, šukuosenos, muzika, scenografija susipina į prikaustantį reginį. Pavyzdžiui, kolekcija, kurią pristatė profesonalūs šokėjai (2004), gyvų šachmatų kolekcija (2005), arba robotai, purškiantys dažus ant balta suknele vilkinčios manekenės tiesiog scenoje kuriantys meno kūrinį (1999). Genijus. Ne veltui 4 kartus buvo paskelbtas geriausiu metų britų dizaineriu.

Todėl netikėta, gaila, liūdna, gal net truputį apmaudu ir pikta, kad tokie žmonės pasitraukia iš gyvenimo savižudybe - šiandien ryte jis buvo rastas negyvas savo namuose Londone. Alexander McQueen (tikrasis vardas Lee) buvo 40 metų. Vasario pradžioje mirė jo mama, o 2007-iais nusižudė McQueen'o atradėja, įkvėpėja ir gera draugė - stiliaus ikona Isabella Blow.

Dažnai vadintas britų mados chuliganu, 1996-iais pradėjo dirbti klasikiniuose Givenchy mados namuose, o 2001-iais įkūrė savo kompaniją. Sukūrė ir du kvapus: keistą, drąsų, savo laiku inovatyvų ir kontraversiškų atsiliepimų sulaukusį Kingdom (2003) bei kur kas romesnį, mielą My Queen (2005), o taip pat keletą šių kvapų riboto leidimo ar vasaros aromatų.

Kingdom dažnai patalpinamas į rytietišką prieskoninę aromatų šeimą, tačiau jis nenoriai duodasi priskiriamas bet kokiai kategorijai. Parfumeris Jacques Cavallier sukūrė neįprastą kompoziciją, prasidedančią skaidria citrusinių nata, kuri netrukus užleidžia sceną netradicinei prieskonių (indiškas kuminas, imbieras) bei gėlių (jazminaitis, rožė) santuokai. Bazinės vanilės ir miros natos sudaro ramų, šiltą, šiek tiek gurmanišką akordą. Neįprastas kvapas - neįprastame buteliuke, kuris simbolizuoja sudaužytą širdį. Sunkus rubino raudonumo stiklo buteliukas apkaustytas spindinčiu metalu (pravartu nešiotis rankinėje - reikalui esant, galite kam nors ne tik širdį sudaužyti, bet ir galvą praskelti.) Daugeliui žmonių kumino kvapas asocijuojasi su prakaituotomis pažastimis, nepraustu kūnu, o kai kam net su lytiniais organais, todėl Kingdom greitai pagarsėjo kaip nežabotai seksualus kvapas. Man Kingdom nekvepia nei seksu, nei prakaitu, ir man patinka tas neįprastas jausmingas kumino/jazminaičio derinys, intymiai apgaubiantis odą. Net nežinau kaip tikliau apibūdinti, bet šis kvapas man "antikvepališkas", androgeniškas, manau, juo puikiai galėtų kvėpintis ir vyrai. Jei kažkur užtiksite (anot gandų, jų gamyba nutraukta), pabandyti tikrai verta.

Po prastų Kingdom pardavimų (buvo pabandyta juos pagyvinti kiek lengvesne, tačiau ne ką sėkmingesne EDT versija), matyt, buvo nuspręsta išleisti labiau plačiosios publikos skoniui pataikaujantį kvapą. Tačiau tai nereiškia, kad My Queen prastas kvapas. Netgi atvirkščiai. Tai puikiai subalansuota kompozicija iš kvapiųjų našlaičių, migdolų, vanilės, vilkdalgių ir kedro. Rezultatas - labai pudrinis, švelnus ir šiltas, kiek salstelėjęs kvapas. Ilgą laiką jį naudojau kaip jaukų, nuotaiką pakeliantį kvapą, kai liūdna, šalta, tamsu, kitaip tariant, žiemą. Briaunuotas violetinio ir permatomo stiklo buteliukas su plastikiniu purkštuku man visada atrodydavo kiek pigokas, bet juk svarbu ne išorė, o vidus, tiesa? Nežinau ar dar gaminamas, bet jei mėgstate tokio tipo kvapus, pabandykite, nenusivilsite.

O tuo tarpu, pagarba ir R.I.P. Alexander McQueen.

Sapnas

Praeitą naktį sapnavau keistą sapną. (Tiesą pasakius, aš nuolat sapnuoju keistus sapnus. Pavyzdžiui, kartą sapnavau sapną kuriame aš laisvai kalbu užsienio kalba, kurią realiame gyvenime moku prasčiau nei vidutiniškai, o pabudusi net prisiminiau žodį, kurio reikšmės nežinojau. Žodyne, deja, tokio žodžio nebuvo. Arba dažnai sapnuoju dainas, kurios pabudus sukasi galvoje lyg ant "repeat" tol, kol nesusirandu jų ir neperklausau.)

Šį kartą sapnavau kvepalų parduotuvę, nė nežinau kaip tiksliau ją pavadinti - padėvėtų kvepalų parduotuvė, kvepalų išparduotuvė, kvepalų komisas ar vintage kvepalų boutique'as. Parduotuvė buvo labai jauki ir miela - tamsiai rudo medžio spintelės ir lentynėlės, kimšte prikimštos visokiausių pustuščių ir artipilnių butelaičių, o vienoje spintelėje net stovėjo pora tokių visai simpatiškų batų. Ant vienos spintelės pamačiau mažą, kokių 5ml kvadratinį kvepalų buteliuką ir atsukusi pabandžiau ant riešo. Kvapas buvo tiesiog pakerintis: švelnus ir nestiprus muskuso bei medžio aromatas, liekantis arti odos, tarsi būtų sudarytas tik iš bazinių natų, visiškai "negirdėtas" ir toks prilimpantis, kad iškart supratau, jog pirksiu jį. Tuoj pat. Mano draugė irgi išsirinko kažkokius kvepalus, ir jau ėjom prie kasos kai sapnas staiga baigėsi.

Atsibudusi dar ilgai prisiminiau tą kvapą ir vis galvojau, kad būtų gerai turėti tokią parduotuvėlę. Dabar viena po kitos atsidarinėja vintage rūbų parduotuvės, ir jose esu mačiusi vienus kitus kvepalus. Tačiau kas nors galėtų specializuotis būtent kvepaluose - juk tiek visi turime pabodusių, "išaugtų" kvepalų, dovanotų ir nepatikusių, kuriuos be didelio gailesčio perleidžiame mamoms, draugėms ar dukroms kvėpinti lėles. Tokioje parduotuvėje būtų galima išmainyti savo nebepatinkančius kvepalus į kitus, ir net nusipirkti "atomaizerį" kvepalų, kurie nesate tikri ar jums patiks. ("Nupurkškite man, prašom, 8ml Bvlgari Black ir 15ml A Scent by Issey Miyake", ir dar...) Tikrai būčiau tarp nuolatinių šios parduotuvės klientų.

P.S. Jeigu kažkam pasiūliau verslo idėją - labai prašom, nėra už ką. Parašykit, susitarsim dėl procentų :)