2010 m. vasario 19 d., penktadienis

Kas buvo, pražuvo



Bet vistik kokia keista žmogaus prigimtis. Gali metų metus gyventi ir neįvertinti ką turi, tačiau vos tik prarandi, norisi žūtbūt susigrąžinti. Ne, tai ne meilės istorija, tačiau neabejoju, kad kone kiekvienas galėtų papasakoti panašaus siužeto istorijų iš savo gyvenimo apie prarastus mylimuosius ir bandymus juos susigrąžinti.

Šį kartą istorija apie kvepalus. Nežinau kaip jūs, tačiau aš nusprendžiu kuo šiandien kvėpinsiuos pagal vienintelį kriterijų - nuotaiką. Aš griežtai neskirstau savo kvepalų į dieninius ir vakarinius, tačiau natūraliai nuotaika einant vakare į vyninę skiriasi nuo nuotaikos einant ryte į darbą. Tačiau būna dienų, kai niekaip negaliu nuspręsti arba tiesiog tingiu galvoti kaip noriu tądien kvepėti. Todėl savo kvepalų garderobe turiu kvepalus, kuriuos vadinu "budinčiais": mielus, mėgstamus, tinkančius bet kokioje situacijoje. Jie paprastai stovi kur nors lengvai pasiekiamoje vietoje, kad pakeliui link durų nesusimąstant galėčiau pasikvėpinti.

Toks kvapas prieš keletą metų man buvo Giorgio Armani Sensi. Tai skaidrus, ramus ir šiltas, jausmingas ir jaukus, moteriškai elegantiškas kvapas. (Sensi sukurtas parfumerio Alberto Morillas 2002 metais, oficialios natos: vėlyvoji citrina, antilinė akacija, jazminaičiai, miežiai, brazilinės dalbergijos mediena ir stirako derva.) Jei galėčiau jį palyginti su daiktu, jis būtų minkštas plonytis gelsvai smėlinės spalvos kašmyrinis megztinis. Besikvėpinant juo, sulaukdavau daugybės komplimentų nuo įvairiausių žmonių - pradedant rentgeno kabineto darbuotoja ir baigiant nepažįstamais vyriškiais gatvėje.

Šią žiemą jį vėl netikėtai prisiminiau, tačiau užsukusi į parfumerijos parduotuvę sužinojau, kad jo jau gerus metus nebegamina ir viskas iki paskutinio buteliuko Lietuvoje parduota. Tada ir prasidėjo mano "apsėdimas". Kai žinai, kad negali lengvai gauti, norisi dar labiau, mintyse imi kone idealizuoti ir imiesi bet kokių priemonių tikslui pasiekti. (Šia žmonių savybe itin dažnai naudojasi prekybininkai.) Tačiau, laimei, yra internetinės išparduotuvės ir ebay. Po kone mėnesį trukusių geriausios kainos paieškų, sekimų, stebėjimų ir nesibaigiančių dvejonių ("Kažin kodėl taip pigiai, gal neoriginalas?", "Pirkti mažesnį pigiau, ar šiek tiek brangiau bet didesnį?" ir t.t.) galiausiai mano išsvajotieji kvepalai atvyko.

Vos papurškusi, supratau, kad kvapas išties fantastiškas. O taip pat - kad galėčiau gyventi ir be jo. Turbūt panašiai baigiasi ir dauguma aukščiau minėtųjų meilės istorijų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą