Karalienės Viktorijos laikų mada

Trečiadienį, kaip ir pridera, nuėjau į muziejų. Aplankiau parodą "Karalienės Viktorijos laikų mada 1830 – 1900 m.", iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Suknelių bei aksesuarų fone - išdidintos to meto nuotraukos, paveikslai bei muzika. Paroda kur kas didesnė nei tikėjausi, kimšte prikimšta miniatiūrinių grožybių: vėžlio kaulo šukų, lornetų, kelraiščių, skėčių su plunksnomis, vėduokių, nertų piniginių, ryžių pudros dėželių, skaistalų dėžučių, kvepalų buteliukų, sagčių ir dar daug daug kitko. Kaip nekeista, buvo visai nemažai žmonių, tiesa, dauguma moterys, daug mamų su dukromis.

Labiausiai nustebino: 32 dydžio bateliai, pažo gnybtukai suknelės šleifui nešti, metaliniai turniūrai su raištukais, rišami po suknele užpakaliukui papūsti, mažos knygelės šokių partneriams pasižymėti.

Labiausiai patiko: "šykštaus vyro" piniginė, židinio vėduoklė, šarivari skrybėlaitės, beveik pilnas buteliukas tuo metu ypač madingo kvapiųjų našlaičių kvapo kvepalų. (Mano fantazijose šią parodą papildo purškiamas stendas, kuriame galima pabandyti atkurtus to laikmečio kvepalus.)

Viktorijos laikų moterys mėgo lengvus, nesudėtingus gėlinius: rožės, našlaitės, jazminaičio ir levandos, bei sodresnius žolinius, tokius kaip čiobrelio, raudonėlio, rozmarino ir gvazdikėlio aromatus. Tuo metu buvo susintetintos pirmosios kvapiosios medžiagos, tačiau natūralūs ekstraktai buvo labiau vertinami.

Paroda veiks iki sausio 31d., tikrai rekomenduoju aplankyti.
Papildyta: ekspozicijai sulaukus didelio lankytojų susidomėjimo, paroda pratęsta iki vasario 28d.

Medžiai miestiečiai

Ar kada atkreipėte dėmesį kokie medžiai auga mieste? Vienas kitas beržas, gluosnis, uosis ar tuopa, kur ne kur kiemą puošianti eglė ar maumedis. Retai kur pamatysi pušį arba ąžuolą. Užtat gana nemažai uosių, klevų ir kaštonų. Tačiau pats "miestietiškiausias" medis be jokios abejonės yra liepa. Jomis apsodintos beveik visos Vilniaus gatvės, būtent jos pasirinktos atnaujintame Gedimino prospekte. Medžiai ne tik puošia miestą, bet ir saugo nuo saulės. O liepų laja tanki ir graži, šakos nesvyra žemyn kaip gluosnių ar beržų, auga į viršų, be to, jas galima formuoti genėjimu. Subrendę vaisiai nedideli, todėl nešiukšlina gatvių kaip pavyzdžiui, kaštonai. Liepų populiarumą rodo ir tai, kad ne vienas Lietuvos miestas turi gatvę, pavadintą Liepų alėja.

Miestų apželdinimo tradicijos į Lietuvoje nusižiūrėtos iš Europos, tik dėl mūsų vėsaus klimato neturime labai didelio medžių pasirinkimo. Tačiau liepos mėgstamos ir kitose šalyse. Viena garsiausių Berlyno gatvių pavadinta Unter den Linden (liet. Po liepomis). Vokiečiai liepą vadina įsimylėjėlių medžiu, todėl nenuostabu, kad ši gatvė yra mėgstama romantiškiems pasivaikščiojimams. Lietuvių simbolikoje liepa nuo seno siejama su moteriškumu, tuo tarpu ąžuolas - su vyriškumu. Moterys būdavo laidojamos iš liepų drožtuose karstuose, o ant kapo sodindavo liepaitę.

Liepos šiuo metu jau baigia nužydėdi, bet vis dar skleidžia malonų aromatą, kiek sustiprėjantį vakare. Šis švelnus aksominis kvapas sunkiai nusakomas - ir gaivus, ir truputį pudrinis, uostant iš arti šiek tiek kutenantis nosį. Žydinčių liepų kvapas daug kam patinka, jis gana populiarus kvepalų ingredientas, derinamas su gėlinėmis ar žalumos natomis (pakalnučių, hiacintų, lelijų, apelsinmedžių žiedais ar šienu), tačiau kaip pagrindinė nata kvepaluose ganėtinai retas. Kvepalai, kuriuose dominuoja šis kvapas, dažniausiai yra vasariški, skaidrūs, akvareliniai. Net keletą kvepalų liepų tema turi L'Artisan Parfumeur (La Chasse aux Papillons ir L'ete en Douce). O naujausiuose MAC kvepaluose Naked Honey liepžiedžių kvapas derintas su medaus nata. Dar nebandžiau, bet skamba kaip puikus vaistas nuo persišaldymo.

Top 10 kvepalų vasarai

10 mėnesių keiksnojam prastą Lietuvos orą: šaltį, lietų, sniegą, regis, niekad neprašvintančias dienas, balas, purvą, ir laukiam nesulaukiam vasaros.
Ir staiga, vieną gražią dieną, ji ateina. Termometro stulpelis šokteli virš 25 laipsnių, o mes vėl keiksnojam, tik šį kartą karštį ir tvankumą. Per karščius visi aptingsta, ima svajoti apie atostogas, ar bent panirti į kokį vandens telkinį, praranda apetitą ir malšina alkį/troškulį saldutėliais gaiviai kvepiančiais arbūzais. Lengvos plazdančios suknelės pagaliau laimi prieš, atrodo, nenugalimus džinsus, o mėgti kvepalai staiga tampa erzinantys, stiprūs ir saldūs. Tad kuo kvėpintis karštą vasaros dieną, kai norisi kažko lengvo ir gaivinančio? Arba kai mėgstami kvepalai atrodo per "puošnūs" piknikui gamtoje ar išvykai dviračiais? Čia mano visų laikų mėgstamiausių vasaros aromatų dešimtukas (atsitiktine tvarka):

1. Elizabeth Arden Green Tea. Visai nesudėtingas žalias, šaltas ir sultingas citrusinis kvapas (citrinų, apelsinų, pipirmėčių ir rabarbarų natos), beveik nesikeičiantis nuo pradžios iki galo. Patiks toms, kurios nemėgsta "moteriškų" gėlinių kvapų. Puikiai tinka pačioms karščiausioms vasaros dienoms. Patarimas - kad būtų dar labiau gaivinantis, laikyti šaldytuve.

2. Moschino Funny. Kai tau pase (ar širdyje) vis dar 18. Žaismingas, žaižaruojantis ir tonizuojantis. Visai kaip labai šaltas, labai gazuotas, labai gaivinantis Sprite po smagaus pasivažinėjimo dviračiu.

3. Hermès Un Jardin sur le Nil. Švarus, skaidrus, kaip visada minimalistinis ir labai gerai padarytas Jean-Claude Ellena kvapas iš Jardin serijos. Patiks natūralių kvapų ir gamtos mylėtojoms: kiek kartokas citrusinis greifurto, salsvas mango kvapas pamažu pereina į gaivų vandeninį lotoso kvapą.

4. Creed Virgin Island Water. Jei tavo tobulos atostogos - bikini, saulė, šezlongas prie baseino ir piña colada, šie kvepalai sukurti tau. Kreminis švelnus kokosas, romas ir cukrus, žalioji citrina ir jazminaičiai primena piña colada kokteilio ir apsauginio saulės kremo kvapo mišinį.

5. Estée Lauder Bronze Goddess. Toms, kurios mėgsta smėlėtus paplūdimius ir įdegį. Tobulas kvapas atostogoms kurorte, tinkantis prie šlepečių, perregimų suknyčių ir šiaudinių skrybėlių. Lengvas, šiltas, kiek salsvas, bet labai subtilus karšto smėlio, įdegusios odos ir įdegį skatinančio aliejaus kvapas.

6. Guerlain Terracotta Eau Sous Le Vent. Šis kvapusis kūno vanduo - tai kelialapis į egzotiškąją Prancūzijos Polineziją. Pagrindinė kvapo nata yra tiare gėlė, jos baltais, svaigiai kvepiančiais žiedais Haičio moterys puošia plaukus. Gal kiek trumpai išliekantis, bet užtat juo galima kvėpintis nuo galvos iki kojų (galima purkšti net veidą!), nes jis drėkina ir netgi skatina įdegį.

7. Bvlgari Eau Parfumée au Thé Vert. Dar vienas Jean-Claude Ellena kurtas kvapas, tinkantis tiek jai, tiek jam. Saulėtas gaivus citrusinių vaisių kvapas, su sausu žaliosios arbatos aromatu ir vos juntamais prieskoniais. Toks paprastas, kad net nepavadinčiau kvepalais, gal būtų artimesnis odekolonui. Paprastas, bet labai neprastas.

8. Cartier Eau de Cartier. Šis kvapas - tai ką tik išskalbti balti medvilniniai marškinėliai, džiūnantys saulėje. Citrusinės natos, lapai, levanda ir kedras. Kaip ir minėtieji marškinėliai, tinka tiek moterims, tiek vyrams.

9. Guerlain Herba Fresca. Dar vienas vėsus ir gaivinantis kvapas pačioms karščiausioms vasaros dienoms. Truputį citrusinis, bet daugiau žalumos ir mėtos aromatas. Suplėšykite pirštais saujelę žalių lapų, vienas iš kurių - mėtos, ir pauostykite. Štai jums ir Herba Fresca. Puikiai tinka piknikui ant žolės.

10. Tauer Perfumes L'Air du Desert Marocain. Savo puslapyje Andy pasakoja kurdamas šiuos kvepalus įsivaizdavęs ankstyvą vakarą Marakeše, ilsintis viešbučio lovoje po karštos alinančios dienos mieste; pro atvirą langą padvelkia vėsus gūsis, atnešantis tipišką marokietiškų prieskonių kvapą. Tobulai įkūnytas vaizdinys.

Pakalnutė

Pakalnutė (lot. Convallaria majalis) - daugiametis miškų augalas, mėgstantis vėsų klimatą ir drėgmę. Auga mūsų miškuose bei visame šiauriniame pusrutulyje. Maži, varpelius primenantys žiedeliai turi malonų kvapą, todėl pakalnutės dažnai auginamos soduose ir darželiuose. Tačiau nekalta išvaizda apgaulinga - šis augalas, o ypač jo raudonos uogos, yra nuodingas.
Legenda byloja, kad Ieva, išvaryta iš Rojaus, Žemėje graudžiai verkė, o kur krito jos ašaros, išdygo pakalnutės.
Prancūzai gegužės 1-ją vieni kitiems dovanoja pakalnučių puokšteles - ši tradicija įvesta Prancūzijos karaliaus Čarlzo IX dar 1561m.

Pakalnutės kvapas apibūdinamas kaip gaivus žalumos gėlinis, su rožės ir citrinos atspalviais. Labai dažnai naudojamas tiek parfumerijoje, tiek funkciniuose kvapuose: oro gaivikliuose, skalbimo milteliuose ir muiluose. Todėl neretai žmonės kvepalus su pakalnutės natomis apibūdina "muiliniais". Tačiau kvepalai, kurių pagrindas pakalnutė, yra reti ir nebemadingi, nes kvepia "pigiai" ir primena oro gaiviklį. Tuo tarpu pakalnutės nata yra gana dažna kompozicijose, nes suteikia joms skaidrumo ir gaivumo.
Pakalnutės ekstrakto neįmanoma išgauti tradiciniais būdais (distiliavimu, spaudimu ar ekstrahavimu) nes kvapiosios medžiagos išgaunamas itin mažas kiekis. Norint atkurti pakalnutės kvapą maišomi natūralūs ekstraktai (dažniausiai citrusiniai vaisiai su rože arba jazminaičiu arba apelsinmedžių žiedais ir vetiverija) arba sintetinės molekulės. Hidroksicitronelalas, Kovanol, Lyral, Lilial - tik keletas sintetinių pakalnutės kvapo molekulių.

Legendiniai pakalnutės kvapo kvepalai yra Christian Dior Diorissimo (1955), kuriuos sukūrė garsusis Edmond Roudnitska. Tuo metu buvo kuriami gan sunkūs ir sudėtingi kvapai, o skaidrus, gaivus ir pavasariškas, su vos žymia indolų nata, Diorissimo buvo išskirtinis ir laikomas šedevru. Gaila, tačiau pastaraisiais metais Diorissimo buvo neatpažįstamai reformuluotas, nes hidroksicitronelalas, kurio klasikiniame kvape buvo apie 20%, buvo pripažintas alergenu, o taip pat stengiantis sumažinti gamybos kaštus ir "pritempti" prie pasikeitusio pirkėjų skonio, kai kurie ingredientai buvo pakeisti ar visai išimti.

Pasiklydę vertime

Įdomu, kad šiuo metu pas mus žydintys kvapnieji jazminai (lot.Philadelphus) iš tiesų mažai ką turi bendro su angliškai jasmine (lot. Jasminum) besivadinančiu augalu. Mūsiškis jazminas angliškai vadinamas Mock-orange, netikruoju apelsinmedžiu, nes žiedai savo forma ir kvapu primena apelsinų žiedus. Mūsiškis jazminas naudojamas parfumerijoje, tačiau nėra labai populiarus. Tuo tarpu jasmine, kurio tikrasis lietuviškas pavadinimas yra jazminaitis, itin dažnas kvepalų ingredientas. Tačiau peržiūrėję lietuviškus kvepalų sudėties aprašymus, dažniausiai vietoje jazminaičio randame jazminą. Ir tai ne vienintelis kvepalų komponentas, pasiklydęs anglų-lietuvių žodynėlyje.

Panaši painiava yra ir su amber, angliškai reiškiantį tiek "gintaras", tiek "ambra". Kiekvienam tūlam lietuviui gintaras, matyt, yra taip įaugęs į kraują, kad verčiant kvepalų natas, dėl elementaraus kvepalų žaliavų išmanymo stokos, nekyla mintis patikrinti ar šis žodis neturi kitos reikšmės. Ir taip, netikėtai, gintaras tampa viena populiariausių bazinių natų Lietuvoje. Tačiau iš tiesų šis organinės kilmės mineralas yra bekvapis ir čia painiojamas su ambra, kašaloto virškinimo trakto išskiriamu sekretu, tiesa, dabar dėl retumo ir brangumo pakeistas sintetinėmis molekulėmis.

Dar vienas augalas, turintis keletą reikšmių, yra violet. Žodynai jį verčia žibute (Hepatica), kuri mūsų miškuose pavasarį pražįsta melsvai violetiniais žiedeliais ir yra puikiai pažįstama kiekvienam lietuviui. Tačiau, pasakysite, žibutė yra bekvapė. Būtent. Kvepalams gaminti yra naudojama Viola odorata, kurios lietuviškas pavadinimas - kvapioji našlaitė.
Taigi, perskaitę kvepalų aprašymą, kuriuose yra visi šie trys komponentai, pvz. Delices De Cartier, kokį įsivaizduosite jų kvapą: žibutė, jazminas, vyšnių žiedai, rabarbaras, gintaras? Kvepia lietuvišku pavasariu sode.

Vanilė

Sakoma, kad vienintelis kvapas, kuris patinka visiems žmonėms yra vanilė*. Švelnus, salsvas prieskoninis vanilės aromatas sukelia malonius prisiminimus apie vaikystę, šventes, močiutės ar mamos kepinius, todėl asocijuojasi su maistu, namų jaukumu, rūpesčiu bei meile. Psichologai ir medikai jau seniai pastebėjo, kad heliotropinas, viena iš vanilės kvapiųjų medžiagų, turi raminantį poveikį: mažina stresą, įtampą, nerimą.

Šiais laikais vanilės kvapas naudojamas labai plačiai - tiek parfumerijoje, tiek funkciniuose kvapuose (valikliuose, prausikliuose, oro gaivikliuose), maisto pramonėje (ledams, sūreliams, jogurtams gardinti) ar farmacijoje (nemaloniam vaistų skoniui pagerinti). Vanilės kvapas dažniausiai pasirenkamas, kai reikia universalaus "malonaus" aromato. Vanilės ekstraktą ar jo kvapo oro gaiviklius naudoja nekilnojamo turto agentai prieš aprodant klientams namus. O jei vanile ir šviežiai keptomis bandelėmis kvepia parduotuvėje, žmonės linkę joje ilgiau užsibūti ir daugiau pirkti. Heliotropinas yra naudojamas ir gydymo įstaigose, kuriose vėžiui nustatyti atliekamas sudėtingas ir įtemptas magnetinio rezonanso vizualizavimo tyrimas. Jo metu pacientas paguldomas į uždarą kapsulę ir nejudėdamas turi išbūti apie valandą. Jei procedūros metu kvepia vanile, pacientai lengviau atsipalaiduoja ir sėkmingai ją ištveria.

Na, o kvepalai su vanile turbūt niekada neišeis iš mados - jie apibūdinantys kaip juslingi, seksualūs ir afrodiziakiški, todėl dažniausiai pasirenkami gundymui. Norite patikrinti? Išbandykite kone valgomą Dior Hypnotic Poison, iš kojų verčiantį Guerlain Shalimar arba pudruotą korsetuotą Jean Paul Gaultier Classique. Na, o jei manote, kad tiesiausias kelias į vyro meilę yra per skrandį, iškepkite kokį nors nepadoriai skanų desertą su vanilės ankštimi, pvz. crème brûlée.

* Tikras vanilės ankščių, o ne sintetinis ar kompozicijoje su kitais kvapais.

Smilkalai

Pro atvirus šio tatuiruočių salono langus net lauke galima užuosti smilkalų kvapą:



Smilkalai naudojami nuo pat žmonijos civilizacijos pradžios - panaikinti blogą kvapą, išvaikyti piktąsias dvasias, religiniams ritualams ar aukoti dievams. Anksčiau, kai namuose buvo prasta vėdinimo sistema, gamintų patiekalų kvapas būdavo dar ilgai juntamas. Pastebėta, kad tam tikrų medžių, žolių ir sakų gabalėlių deginimas pagerindavo patalpų kvapą. Atvežtiniai smilkalai būdavo brangūs ir deginami tik ypatingomis progomis, per šventes ar svarbaus svečio laukiant.

Šventyklose naudojami smilkalai yra tam tikros sudėties, jų formulė laikoma paslaptyje. Biblijoje rašoma, jog pats dievas yra liepęs juos smilkyti jo garbei, ir nurodęs keturis komponentus iš visų pasaulio kraštų, pagrindinis kurių yra bosvelijos derva. Smilkalai turi daugybę simbolinių prasmių - kylantys į viršų dūmai simbolizuoja į dangų kylančias maldas, dievo malonę. Azijos šalyse, kuriose išpažįstamas budizmas ir taoizmas, smilkalai religinėms apeigoms naudojami kasdien. Krikščioniškose bažnyčiose naudojami rečiau, tik per didžiąsias šventes, kaip dievo buvimo tarp mūsų ženklas ir maloni auka. Stačiatikių cerkvėse naudojami dažniau, per Šventąsias mišias, kad "pažadintų" žmones ir atkreiptų dėmesį į svarbią mišių dalį.

Smilkalų esti įvairiausių pavidalų ir kvapų, kiekvienam pagal skonį, tačiau šiuo klausimu žmonių nuomonės išsiskiria, vieniems jie patinka, o kiti negali pakęsti. Tačiau smilkalai skleidžia ne tik malonų kvapą. Jiems degant, į aplinką patenka karcinogeninės medžiagos: kietosios dalelės, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, benzenas, toluenas, aldehidai, CO, CO2, NO2, SO2 dujos ir dar nežinomų laisvųjų radikalų. Jie sukelia kvėpavimo takų ligas, tokias kaip bronchitas ar astma ir ženkliai padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Ištyrus orą šventyklose, kuriose kasdien deginamos žvakės ir smilkalai, paaiškėjo, jog užterštumas viršijo leistiną normą iki 20 kartų, t.y. daugiau nei šalia judrios gatvės.

Taigi, tiems, kas mėgsta smilkalus, reikėtų jais mėgautis saikingai ir gerai vėdinti patalpas. Saugesnė alternatyva? Kvepalai, kuriuose naudojami smilkalai. Mano mėgstamiausi: Andy Tauer Incense Extrême, L'Artisan Passage d'Enfer, Yves Saint Laurent Nu, Donna Karan Black Cashmere.


View Nosies gidas in a larger map